Space Age laikotarpis
Vintažinių šviestuvų kolekcijos pristatymą pradėkime nuo 1961-ųjų – metų, kai kosminės lenktynės įgavo pagreitį ir žmogus pirmą kartą pakilo į kosmosą. Šie įvykiai įkvėpė kūrėjus ir paskatino Space Age dizaino atsiradimą.
Italijoje šis stilius išsiskyrė futuristinėmis formomis, ryškiomis spalvomis ir naujų medžiagų, tokių kaip plastikas, akrilas ir metalas, naudojimu. Dizaineriai, įkvėpti kosmoso tyrinėjimų, kūrė baldus ir interjero detales su apvaliais, organiškais elementais, primenančiais atomų bei molekulių struktūras.
Vieni žymiausių šio laikotarpio italų dizainerių buvo Achille ir Pier Giacomo Castiglioni, Joe Colombo, Gino Sarfatti, Elio Martinelli ir kt. Jų dizainai išsiskyrė drąsiomis formomis, ryškiomis spalvomis ir modernių technologijų naudojimu.
Šiam Italijos dizaino laikotarpiui iliustruoti parinkau Afra ir Tobia Scarpa sukurtą šviestuvą – Jucker 147, įkūnijantį septintojo dešimtmečio dvasią. Šiandien tai kolekcinis ir itin geidžiamas vintažas, kaip ir pirmą kartą pristatytas 1963-iaisiais. Jo novatoriškas dizainas bei funkcionalumas atspindi apšvietimo pasaulio evoliuciją.
Sekantis šviestuvas savo dizainu artimas Joe Colombo sukurtam Eclipse šviestuvui, kuris buvo pristatytas 1965 m. Kaip ir originalus Eclipse šviestuvas, taip ir šis vintažinis Eclipse stiliaus šviestuvas išsiskiria novatorišku dizainu – jo konstrukcija leidžia reguliuoti šviesos srautą pasukant dvi persidengiančias, pusmėnulio formos dalis. Tai suteikia galimybę keisti apšvietimo intensyvumą ir kryptį, tarsi atkuriant saulės užtemimo efektą, iš kur kilo ir jo pavadinimas.
Kitas šviestuvas iliustruojantis Space Age laikmetį – chromuotas, išgaubtos žiedinės formos, kurį galima naudoti tiek kaip stalinį, tiek kaip sieninį šviestuvą.
Vienas mano mėgstamiausių radinių – Space Age toršeras su marmuro pagrindu. Vieniems jis primena kosmoso šviesaforą, kitiems – sieninį bra šviestuvą. Chromo karkaso toršeras su skaidraus murano stiklo detalėmis.
Paskutinysis Space Age laikmetį iliustruojantis šviestuvas yra tube dizaino, chromuoto metalo šviestuvas su veidrodinėmis lemputėmis. Nors vieno aiškaus šio dizaino pionieriaus nėra, šio dizaino šviestuvų ištakos siekia XX a. vidurį, kai modernistai ir futuristai pradėjo eksperimentuoti su metalinėmis konstrukcijomis, atspindinčiomis naują technologijų amžių.
Mid-century laikotarpis
Mid-century laikotarpio italų šviestuvų dizainas išsiskyrė skulptūriškomis formomis, kurios dažnai priminė meno kūrinius – nuo griežtų geometrinių linijų iki švelnių, organiškų siluetų. Šiuo laikotarpiu dizaineriai eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis: stiklu (ypač murano stiklu), žalvariu, chromu, emaliuotu metalu ir plastiku.
Technologinės inovacijos taip pat turėjo didelę įtaką – atsirado nauji elektros jungikliai, reguliuojami šviesos kampai ir kompaktiškesnės lempos, kurios ne tik palengvino kasdienį naudojimą, bet ir formavo šiuolaikinio apšvietimo estetiką.
Šiam laikotarpiui iliustruoti surinkau murano stiklo šviestuvų kolekciją, kurioje – grybas, kiaušinis ir minimalistinio dizaino ITRE i3 toršeras, pagamintas Murano saloje, laikantis tradicinių stiklo pūtimo technikų.
Paskutinysis murano stiklo šviestuvas yra iš Molto Italiano renginio plakato – marmurą imituojantis murano stiklo burbulas su medžio ir chromo detalėmis.
Postmodernizmas
Aštuntajame dešimtmetyje italų dizaineriai pradėjo eksperimentuoti su formomis ir spalvomis. Devintajame dešimtmetyje susikūrusi Memphis grupė pristatė netradicinius, ryškių spalvų ir asimetriškų formų kūrinius. Šviestuvai dažnai būdavo gaminami iš plastiko, ryškių spalvų stiklo, o jų formos – žaismingos, netikėtos, drąsios ir atmetančios modernizmo taisykles.
Eksperimentinį laikotarpį renginyje iliustravo Artemide Zen šviestuvas – ryškių geometrinių formų, paprastų, bet išraiškingų elementų, kurie žaidžia su šviesos bei formos santykiais.
Targetti Sankey Elbow šviestuvas, dažnai vadinamas Bendy, buvo labai sėkmingas stalinis šviestuvas, pagamintas 1970-aisiais Italijoje. Stora žąsies kaklo gofruota atrama suteikia konstrukcijai lankstumo, leidžiančio reguliuoti lemputę į įvairias padėtis.
Žalsvo murano stiklo, grybo formos šviestuvas, sukurtas žymaus italų gamintojo La Murrina. Pagamintas Murano saloje pagal senąsias stiklo gamybos tradicijas, atliepiantis to laikmečio moderniąją dvasią.
Postmodernizmo priešaušryje, 1970-aisiais ir 1980-aisiais, kilo didelis susidomėjimas natūraliomis medžiagomis ir gamtos elementais. Todėl greitai paplito iš fossil stone ar akmenį imituojančių medžiagų sukurtų baldų ir šviestuvų gamyba. Šie dizainai tapo labai populiarūs dėl savo natūralios ir organiškos išvaizdos, ko buvo išsiilgę to laikmečio gyventojai.
Paskutinysis postmodernizmą iliustruojantis šviestuvas – paklydėlis, atkeliavęs iš Nyderlandų. Itin retas radinys, sukurtas konceptualaus olandų menininko Marcel Douwe Dekker, kuris pasižymėjo savo inovatyviais ir netradiciniais dizainais.
1990 m. sukurtas Spider šviestuvas sulaukė didelio dėmesio ir buvo apdovanotas Olandų dizaino apdovanojimu, pripažįstant jo išskirtinumą ir novatoriškumą.
Šis šviestuvas tapo vienu iš ikoninių šio laikotarpio dizaino kūrinių, kuris ne tik apšvietė erdves, bet ir pasakojo istoriją apie šviesos ir formos ryšį.
Susipažinus su vintažinių šviestuvų kolekcija artimiau, atsiranda kitas supratimas apie juos. Tai nėra tik šviestuvai – tai istorija ir konceptualūs meno objektai. Arba pavadinkime dar drąsiau – artefaktai, įkūnijantys to laikmečio nuotaikas, gyvenimo būdą, dėl ko juos pastaraisiais metais juos įnirtingai medžioja šiuolaikiniai kolekcionieriai.
Nuotraukos iš Molto Italianio renginio: Twosidesphotography ir Jurgita Lukos
